Žilvinas Šilgalis: turime pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą referendumu

Rinkdami naujojo Seimo narius žmonės turės pareikšti savo nuomonę ir dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Yra nuomonių, jog tai tik pigus rinkiminis triukas pritraukti daugiau rinkėjų. Ar iš tiesų taip yra?

Konstitucija mums garantuoja daugybę laisvių, vieną jų – reikšti savo nuomonę. Gerai, kad žmonės tuo naudojasi. Gerai, kad jie turi savo nuomonę. Šis referendumas ir yra proga žmonėms pasisakyti ką jie mano Ignalinos atominės elektrinės klausimu. Paradoksas – politikai yra nuolat kaltinami, kad negirdi savo rinkėjų, jų neklausia ir neklauso, tačiau dabar, kai norime žinoti visuomenės nuomonę, girdime aštrią kritiką. Bet tokia yra demokratija. O referendumas, manau, yra labai reikalingas. Sprendžiama visai šaliai artimiausią dešimtmetį aktualiausia problema – uždarysime elektrinę ir, belaukdami naujos, žiūrėsime, kaip akyse auga energijos kainos, ar visgi mums pavyks nors kiek suvaldyti gresiančią krizę toliau gamindami savo elektrą.

O kas bus, jei į rinkimus atėjusiųjų balsų nepakas, arba žmonės balsuos už elektrinės uždarymą?

Vadinasi, tokia bus jų valia. Ir tų, kurie ateis ir balsuos, valia bus prilyginta visos tautos valiai. Mes patys būsime vienaip ar kitaip nusprendę. O jei balsavusiųjų valia pasirodys likusiems, t.y. nebalsavusiems, nepriimtina, niekas nebus kaltas – vadinasi, mūsų demokratinė valstybė yra tik iliuzija, vadinasi žmonės nesugeba pasinaudoti savo pilietinėmis galiomis. Na, o jei išgirsime aiškų daugumos palaikymą, dėsime visas pastangas, kad mūsų balsas pasiekų Europos Sąjungos viršūnes ir būtų priimtas Lietuvai naudingas sprendimas.

Tačiau naujausiais RAIT apklausos duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų netiki, kad mums pavyks susitarti su ES dėl Ignalinos atominės jėgainės darbo pratęsimo. Ar Vyriausybė, kurioje dirba ir Liberalų ir centro sąjungos atstovai, daro pakankamai, kad jėgainės darbas visgi būtų pratęstas?

Manau, kad yra daroma pakankamai. Su Briuseliu sunku derėtis. Ten dar didesnė biurokratija nei pas mus. Be to, tam tikros jėgos daro savo spaudimą. Tačiau neabejotinai turime kovoti už savo interesus. Europos Sąjunga girdi savo piliečių balsą. O šis referendumas – stiprus koziris Vyriausybės rankose ginant mūsų interesus. Tačiau vėlgi pabrėšiu, jog ši kova už mūsų ir taip gana trapią energetinę nepriklausomybę yra galima vieninteliu atveju – jei to pageidaus mūsų žmonės. Jei išgirsime griežtą „ne“, vadinasi ir bus ne.

Tokiu atveju referendumui skirti pinigai bus, liaudiškai tariant, „išmesti į balą“?

Pakartosiu, jog referendumas rengiamas tam, kad išgirstume laisvą žmonių nuomonę, o ne tam, kad gautume mums reikiamą atsakymą. Mūsų tikslas yra arba aiškus palaikymas, arba aiškus pasiūlymo atmetimas. Todėl kad ir kokie būtų referendumo rezultatai, žinoma išskyrus visišką abejingumą, pinigai bus panaudoti ne veltui.