A.Zuokas:informacija ar reklama
Kas Lietuvoje, prasidėjus oficialiai Seimo rinkimų kampanijai galėtų konkrečiai pasakyti, ar liko kokių nors demokratinėse valstybėse priimtų agitacijos būdų, kurie mūsų šalyje dar nebūtų uždrausti?
Mes su partijos kolegomis tokio atsakymo ieškome. Ieškome atsakingų pareigūnų, kurie pasakytų, ar viešai minimas partijos pavadinimas yra reklama. Ieškome žmonių, kurie atsakytų, ar galima rinkėjams savo programą pristatyti ne popierinėje, o skaitmeninėje formoje, juk gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, todėl naujos idėjos turi būti sveikintinos, o ne draudžiamos. Ir mes norime rinkėjams savo programą pateikti televizoriaus (ne televizijos) ekrane, norime įteikti ją įrašytą kompaktiniame diske, nes manome, kad mūsų rinkėjai naudojasi kompiuteriais ir daugumą naujienų randa juose, o ne laikraščiuose. Ir jiems pristatome tą pačią programą, kurią pateikėme ir VRK.
Kai kurie Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, su Darbo partijos atstovu priešakyje, bandė mus bausti, nors tos pačios rinkimų komisijos vadovų klausėme, ką galima laikyti rinkimų štabu, ir ar galima ant partijos rinkimų štabo kabinti partijos pavadinimą.
Liberalų ir centro sąjungos centrinio rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis dar prieš kelias savaites kreipėsi į VRK su prašymu paaiškinti, kokia konkrečiai išorinė reklama yra draudžiama, ar galima reklama vadinti partijos iškabą, partijos programos pristatymą bei ataskaitą už nuveiktus darbus, ir kas laikytina partijos rinkimų štabu.
Gautas VRK atsakymas leido suprasti, kad partijos rinkimu štabu gali būti ne tik konkrečiame pastate esanti, bet ir bet kuri kita vieta, o reklama laikoma tai, kas gali paveikti rinkėjo motyvaciją balsuojant rinkimuose. Atsakymas buvo lyg ir logiškas, nes sunku įsivaizduoti, kad partijų rinkimų štabų iškabos galėtų būti laikomos neleistina reklama. Bet eilinį kartą paaiškėja, kad atsakymą pateikusio valdininko argumentai nebūtinai sutampa su institucijos, kurioje jis dirba, pozicija.
Gali būti, kad Seimo nariai taip „nutobulino“ rinkimų įstatymus, kad greitai nebeliks pačių rinkimų, nes nebeliks būdų, kuriais kandidatai galėtų pristatyti save rinkėjams, pasirodyti esantys kitokie nei likusieji.
Geresnėje Lietuvoje tikrai nebus įstatymų, kurie yra neįvykdomi arba nesuvokiami.
Šiuolaikinėje valstybėje turi būti vykdoma ir šiuolaikinė rinkimų kampanija. Juk tuo metu, kai buvo išrasti automobiliai, kelių eismo taisyklės tokios transporto priemonės nenumatė, bet automobiliai nebuvo uždrausti.
Lauksime teismo atsakymo, teismo nurodymus vykdysime, o mūsų mobilaus rinkimų štabo istorija tebūnie gera pamoka visiems esantiems ir būsimiems įstatymų leidėjams, visiems rinkėjams, nes skatina susimąstyti, ar galima demokratinėje valstybėje priimti įstatymus, kurie oficialios rinkimų kampanijos metu draudžia viešai pristatyti save, savo programą ir valstybės ateities viziją.
Beje, visoms partijoms, kurios turi ar nuomoja automobilius su partijos simbolika, siūlyčiau pasiruošti nemalonumams, nes tai irgi draudžiama oficialios rinkimų kampanijos metu. Išeitų, jog likus mėnesiui iki rinkimų draudžiama būtent tai, kas laikoma rinkimų agitacija. Kyla klausimas - tai paradoksas ar absurdas?
